ForumCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Shqipja- gjuha qe lindi gjuhet indo-europiane

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
PearL
AdMiniStRaToR GloBaL


Female
Numri i postimeve : 2486
Location : Ne Boten E Lumturise
Registration date : 29/08/2007

MesazhTitulli: Shqipja- gjuha qe lindi gjuhet indo-europiane   Fri Sep 28, 2007 7:48 pm

Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe u trashėgua dhe u ruajtė gjuha mė e vjetėr e Europės - [shih mė poshtė figurėn e gjuhėve ose kliko kėtu]

Nė kohėn parahistorike, pra shumė nė lashtėsi njerzit mereshin vesh me anė tė veprimeve dhe shenjave. Kėshtu lindi nevoja pėr komunikim me anė tė njė gjuhe tė pėrbashkėt. Dhe filluan tė lindin gjuhėt e para. Por, cila ėshtė gjuha e parė indoeuropiane?
Nga shumė historian tė huaj dhe shqiptar jemi njohur se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke !? Mirėpo nuk ėshtė e vėrtet se latinishtia dhe greqishtja janė gjuhėt e para indoeuropiane; tashmė ėshtė vėrtetuar me argumente tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane.
Por lindė pyetja me tė drejtė, se nė gjuhėn shqipe nuk ėshtė gjetur asnjė dokument i vjetėr historik.?
Ku e kemi zanafillėn! Mos vallė jemi ne pasardhė tė tyre qė janė quajtur grekė tė lashtė, qė nė tė vėrtetė ishin pallazgjik ose shqiptarėt!
Nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsin e gjuhės dhe historisė na erdhėn ‘’Arqeologjėt’’.
Arqeologjėt gėrmojnė pėr tė gjetur vendbanime tė lashta e varre, me qėllim qė tė zbulojnė teknikėn e ndėrtimit tė tyre, mbledhin vegla pune, armė, sende shtėpiake, monerdha, stoli etj. Dhe shkencėtarėt na zbulojnė kohės qė i pėrkasin dhe popullatės. Kėto bėjnė tė mundur qė tė njohim veprimtaritė shoqėrore dhe fetare tė popullatės para zbulimit tė shkrimit.
Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja?
Sot dhe dje nė lashtėsi letrarėt dhe priftėrinjt u interesonte latinishtja dhe greqishtja, qė janė gjuhė letrare dhe diturore.
Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund ti vėrtetonin dhe ti ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.
Fatkeqėsisht, shqiptarėt e lashtė nuk lanė absolutisht asgjė tė shkruar, as letėrsi, madje as edhe njė mbishkrim. Nė ndihmė pra siē e thash na erdhėn arqeologjėt. Kėrkimet e tyre kanė nxjerrė nga toka poēeri qeramike, armė guri, bronzi, hekuri, gurė tė ēmuar etj.
Dhe kėto tė gjitha na ndihmojnė tė rindėrtojmė kulturėn parahistorike.
Kurse shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme, dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt.
Pra gjuha njihet si njė nga karakteristikat themelore tė njė indentitetit etnik tė njė populli. Fjala ‘’Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Aspekte tė rėndėsishme tė njė studimi tė gjuhės janė; ‘’Klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transpetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn’’.
Nė kėtė aspekt, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh ‘’Arqeologjia’’ duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.
Ashtu si nė Arqeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm dhe nuk e linin tė tjerėt qė tė diturohej.
Nga shekulli 19 dhe 20 shkenca e gjuhėsis krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane.
Disa nga studiuesit e gjuhėve tė europės kanė thėnė pėr gjuhėn shqipe mbas shumė vite studimi.
Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi ‘’se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja’’.
Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė, qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh, sllav, grek dhe shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.
Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.
Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin.
Botoi tre vėllime ‘’Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’’ Duke nxjerrė pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.
Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane.
Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.
Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ’’Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’’ mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.
Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘’Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane’’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.
Eduard Shnejder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘’Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre,, mė 1894, njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘’tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje’’.
Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.
Norbert Jokli 1877-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi etj.
Kėshtu mbas shumė studime nga shkencėtarė dhe gjuhėtarė tė huaj, duke u bindur me njė vargė argumentesh nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgjėt parahistorik.
Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja, si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra.
Dhe ato pak fjalė greke dhe latine qė kanė hyrė nė shqipen e sotme duhet qė mė parė tė kenė hyrė nė ilirishten, qė mė vonė u trashėguan nė shqipen.
Njė vėrtetim i pamohushėm pėr vjetėrsinė e gjuhės shqipe janė emėrtimet e qyteteve, maleve dhe lumenjėve qė janė trashėguar deri mė sot duke u qėndruar edhe pushtimeve tė gjata nga popujt e tjerė, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURRĖS, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj.
Trashėgimi nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe, kemi dhe emrat e vjetėr qė janė edhe sot tek emėrtimi i njerėzve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Tė tilla emra janė mbi 800, qė ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.
Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re, se shumė qytete, dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si, Toskana nė Itali, e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė nga Shqipnia.
Siēilia e ka marė kėtė emėr qė nė lashtėsi nga shqiptarėt, pėr arsye se ishulli e ka formėn si tė kalit. Pra Siēili-si e kalit, Sikilia.
Brindizi ka kuptimin e flalės shqipe, si bri dashi.
Kryeqyteti i Francės. Parisi ėshtė nė shqip i pari ose si i pari, dhe Parisi ėshtė qyteti i parė i Francės.
Marrsiella, qytet i francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė qytet tregėtar, pra marr- dhe sjell, ėshtė njė term i zakonshėm shqiptar.
Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke, kanė emra tė kuptimit shqiptar si, Athina -athenė, Edessa-edesha, Thiva-theva.
Pra, njė vėshtrim nė hartėn e Europės, vėrejmė emėrtime tė qyteteve nė gjuhėn shqipe, por po tė studioet dhe mė gjerė, atėherė do tė zbulojmė dhe mė shumė fjalėm shqipe.
Dy veprat e mėdha tė shkruar nga Homeri, qė dhe fjala Homer ėshtė shqipe, duke patur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgjikėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Iliadha ose Troja dhe Odhiseas ose Udhė s’sheh. Janė legjenda pellazgje ose shqiptare, qė u shkruajtėn nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm grekė.
Nė Iliadhėn, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesmarrės nė betejėn e Trojės, dhe nga vendet qė vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip.
Mikena-mik jemi, kishte mbret Agamemnonin-ai qė mendon, ėshtė i zgjuar, i ditur etj. Menelaos-mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.
Mirmidonėt-mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė. Elena-e lanė ment. Priami, mbreti i trojės, qė ėshtė-drejto amėn. Paridi-ėshtė i pari qė di, etj.
Leximi i vėmėndėshėm i poemės Iliadha, do tė vėrejme se ngjarjet na flasin pėr luftera midis fiseve pellazgjike ose shqiptare, dhe fjala e urtė shqipe thotė ‘’i yti ta fut, i yti tė nxjerrė sytė, i yti tė vjedh’’ etj.
Nė veprat e Homerrit pasqyrohen ngjarje, legjenda dhe histori shqiptare.
Nė tė gjitha kohėrat grekėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur emrat jo grek, nė emra grek. Pra pėr tė pėrkthyer nė greqisht ēdo fjalė jo greke.
Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjalive ose tė emrave gjė qė e bėn tė pakuptueshėm.
Nė qoftėse tė lashtėt grek dhe grekėt e sotėm nuk do tė kishin bėrė gjithshka greke, megjithė shtrėmbėrimin e shqiptimit fillestar nė pjesėn mė tė madhe tė gjuhės pellazgje ose shqipe, ne nuk do kishim vėrshtirsi pėr tė rindėrtuar fjalėt e lashta parahistorike shqipe, tė shkruara greqisht apo tė pėrkthyera keq nė greqisht si ‘’Piellbardh nė-piellazgos, piellzis nė-piellzious’’ etj.
Po tė njohim perėnditė e lashta tė Olimbit ku besonin grekėt nė lashtėsi, do vėrejmė se ato perėndi quhen nė fjalėn shqipe si; Zeus-Zė, ėshtė perėndia mė e fuqishme, dhe kishte pėr grua perėndin Herėn-Era. Perėndia tjetėr Letos-Lėton, Zeusi mė vonė u martua me perėndeshėn Mentis-ment, dhe lindėn Athinanė. Marsi, ishte perėndia e luftės, dhe shumė herė nxiste grindje midis njerėzve, dhe duhet ta ketė marrė emrin nga shqipja ‘’i marrė’’.


_________________
Do Te Kisha Dashur , Te Shkrihesha Ne Trupin Tend , Si Bora Ne Diell , Per Te Rreshkitur Embelsisht , Pergjate Shpatullave Te Tua , Dhe Te Te Pershperisja Embel : " SA SHUME TE DUA < L > "
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
PearL
AdMiniStRaToR GloBaL


Female
Numri i postimeve : 2486
Location : Ne Boten E Lumturise
Registration date : 29/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shqipja- gjuha qe lindi gjuhet indo-europiane   Fri Sep 28, 2007 7:49 pm

Perrėndia Apollon, mendoj se e ka marrė kėtė emėr nga shqipja, apo-loni, dhe vėrtet Apolloni ishte perėndi i muzikės, poezis dhe harqeve, dhe ē’farė bėnte Apolloni! Luante muzikė, i ndryshonte drejtimin shigjetave.
Loja mė e dashur pėr tė luajtur pėr fėmijėt ėshtė, shigjeta. Perėndia e detit quhej, Tetesi, qė shumė herė nė shqipe T zėvėndėsohet me D.
Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe me vėmėndje kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgjėt.
E diela, ėshtė dita qė pėrfaqson Diellin, po tė vėrejmė e diela ėshtė dita mė me shumė diell. E hėna, pėrfaqson Hėnėn. E marta, ėshtė dita e Marsit, dhe quhet si ditė e marrė. E mėrkura, ėshtė dita e Mėrkurit. E enjta, nuk ėshtė zbuluar akoma. E premtja, ėshtė dita e zezė, tė pren, e prenė. E shtuna, pėrfaqson Saturnin. Po tė shohim grekėt ditėt e javės i emėrtojnė, e diela pėrfaqson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtia, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e shėn Mėrisė, e shtuna, e kanė marė nga hevrejtė.
Siē shihet shqiparėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan.
Betimin pellazgjėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqipėtarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait.
Pra edhe kėtu kemi betimin e trashėkuar nga pellazgjėt tek shqiptarėt e sotėm, qė janė shtarshėgimtarėt e vėrtetė tė popullsisė qė banonte nė pjesėn mė tė madhe tė europės.
Gjatė shekuj shumė popuj, dikur tė mėdhenj, janė shkataruar ose asimiluar nga popuj tė tjerė duke humbur gjuhėn, zakonet pa lenė gjurmė. Mirėpo pellazgjėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė trevat e tyre shqiptare, ndonėse tashmė tė tkurrura, pėrgjat pregut perendimor tė gadishullit Ballkanik
Studiuesit e gjuhėve vėnė nė dukje se gjuhėt moderne nuk janė tė izoluara, por i takojnė njė familje tė veēantė gjuhėsh simotra, disave mundė ti gjihet edhe gjuha amė e pėrbashkėt. Duke shkuar sa mė thellė nė proēesin e rindėrtimit historik, ku del qartė se shumė prej kėtyre gjuhėve amė e kanė prejardhjen nga njė gjuhė e pashkruar, edhe mė e lashtė qė ėshtė shqipja.
Aspektet teknike tė kėsaj ēėshtje u takojnė specialistėve. Pra ėshtė i pakundėrshtueshėm fakti qė shqipja ėshtė njė nga gjuhėt mė tė vjetra indoevropjane dhe shqiptarėt janė populli parahistorik dhe ndėr mė tė vjetrit nė europė.
Shihet qartė se gjuhėsia hedh dritė nė kėrkimet pėr origjinėn parahistorike tė popullit shqiptar dhe tė gjuhės sė tij.
Prandaj duhet t’ia lemė specialistėve qė tė merren me misteret e pa zbuluara akoma tė ēėshtjes mbarė shqiptare.
Nė pėrfundim duhet thėnė dhe theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirve dhe Pellazgjikėve, dhe fillesave indoeuropjane. Kjo e bėnė edhe mė tė qartė arsyjen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse ne shpesh kemi pėrdorur gjuhėra tregėtie, tė ardhura gjetkė, njerzit, qė sot njihen si shqiptar, kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe indentitetin tonė tė lashtė, Ilir e Pellazgjik. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė ne tė ndėrtojmė, tė pregatisim specialistė shkencor, pedagogjik, historik, juridik etj.
Qė tė pregatiten kėto, duhet qė shqiptarėt tė kujdesen pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe ti ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.
Arqeologjia, gjuha, dhe kronika tė herėshme, hedhin dritė nė atė qė ndryshe do tė ishte njė e shkruar krejt e pakuptueshme e shqiptarėve parahistorik.
Fatmirėsisht, Shqipėria gjendet nė mes dy gjytetėrimeve klasike, tė Greqis dhe Romės, dhe shumė herė u pėrplas me tė dyja kėta.
Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregėtar dhe fetar me shqiptarėt.
Mė vonė udhėtarė europian, dijetar, aventurier shkruajtėn pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė, pėr veshjen karakteristike.
Ulian Shekspir nuk e ka vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri.
Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte.
Por qė fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėrit dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek.
Pėrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipnis me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy.
Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.
Shqipėria sot ėshtė zvogėluar ėshtė bėrė njė sanduiē i vogėl midis ish-Jugosllavis dhe Greqis. Sot Shqipėria ėshtė si njė dragua i fort i rrethuar prej ēakenjsh dhe dhelpra tė cilėn i kanė lidhur kėmbėt dhe bėhen gati ta ēajnė pėrsėri, dhe ta pėrlajnė tė tėrė si dikur mė 1878.
Shqipėria duke u pushtuar nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, u zvogėlua dhe shqiptarėt u detyruan qė njė pjesė tė asimilohej, njė pjesė tė emigrojė dhe disa fise u larguan pėr tė jetuar tė fshehur nė male tė larta. Kėshtu shqiptarėt gjithmon kanė qenė nėnpresionin e zhdukjes dhe nuk u ngeli kohė qė tė mendonin pėr shkruatjen e gjuhės sė tyre shqipe, sepse nuk e lanė tė tjerėt rehat pėr zhvillimin e mė tejshėm tė gjuhės qė lindi gjuhėra tė tjera.

Vėrej; Pėr kėtė studim u shfrytėzuan libri ‘’Enigma’’ i autorit francez Robert D’Angly, libri i autorit amerikan Edwin E.Jacquen ‘’Shqiptarėt’’. Librat e autorit grek Aristidh Kolia ‘’Arvanitėt dhe preardhja e grekėve’’ dhe ‘’Gjuha e Zotit’’. Revista ‘’Ekskluzive’’ botim i Prishtinės, libri ‘’Iliada’’ i autorit Homeri, pėrkthim i Gjon Shllakut, Tiranė 1965. Biblioteka e papa Antonio Bellushit dhe revista italiane-greke-shqiptare ‘’Lidhja’’ 1980-2003, organ i ‘’Lidhjes sė Arbėreshėve tė Italis sė Jugut’’.
Pema e lartėme ėshtė bėrė ndėrtimi i gjuhėve Indoeuropiane, dhe ėshtė botuar nė vitet 1970 nga Instituti i gjuhėve nė Suedi, dhe nė vitet 1985 nė disa revista ne Greqi.
Gjuha e parė siē shihet ėshtė APBANITIKH-Arvanitiki-Shqipja dhe me rradhė Armenishtja, Greqishtja etj. Pra siē shihet qartė shqipja ėshtė gjuha mėmė e gjuhėve Indoeuropjane. Qė tė ruhet dhe tė pasurohet edhe me mė shumė vėrtetime, duhet qė shkencėtarėt dhe studiuesit shqiptarė tė punojnė mė shumė nė kėtė drejtim tė pėrkrahur edhe nga Institucionet shtetėrore studiuese pėrkatėse.

Prof.Teuta Llalla, mėsuese e gjuh-letėrsis shqipe nė gjimnazin e Tetovės

_________________
Do Te Kisha Dashur , Te Shkrihesha Ne Trupin Tend , Si Bora Ne Diell , Per Te Rreshkitur Embelsisht , Pergjate Shpatullave Te Tua , Dhe Te Te Pershperisja Embel : " SA SHUME TE DUA < L > "
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
PearL
AdMiniStRaToR GloBaL


Female
Numri i postimeve : 2486
Location : Ne Boten E Lumturise
Registration date : 29/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shqipja- gjuha qe lindi gjuhet indo-europiane   Fri Sep 28, 2007 7:50 pm

Nga pellazgjishtia nė ilirishte dhe pastaj nė shqipe u shtrashėgua dhe u ruajt gjuha mė e vjetėr e Europės. Nga shumė historianė tė huaj dhe shqiptar ehte thene se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke!? Kjo nuk ėshtė e vėrtet sepse ėshtė vėrtetuar me argumenta tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane dhe nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsinė e gjuhės dhe historisė vijne shkencat e gjuhesise dhe arkeologjise.

Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja? Edhe kjo nuk eshte e vertete, sepse ka dokumenta te shkruajtura te mbetura nga djegjet porse nuk jane zbuluar akoma dhe se gjuha shqipe eshte shkruajtur edhe me germat "latine" edhe ato "greke". Nė lashtėsi letrarėve dhe klerikėve u interesonte latinishtja dhe greqishtja sepse ato ishin gjuhėt adminsitrative apo zyrtare. Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund t'i vėrtetonin dhe t'i ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.

Shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt. Pra gjuha njihet si njė nga tiparet etnike themelore tė njė populli. Fjala ''Gjuhėsi'' ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Pjesė tė rėndėsishme tė njė studimi gjuhėsor janė: klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transmetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn. Nė kėtė drejtim, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh arkeologjia duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.

Ashtu si nė arkeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm qė nuk e linin tė diturohej. Nė shekujt XIX dhe XX shkenca e gjuhėsisė krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane. Shkencėtare qe bene emėr ne kėtė drejtim permenden:

Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja.

Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh sllav-grek-shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.

Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.

Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin. Botoi tre vėllime 'Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė' dhe nxorri pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.

Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.

Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn 'Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe' mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.

Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin 'Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane' nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.

Eduard Shnajder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr 'Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre' mė 1894 njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si 'tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje'.

Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.

Norbert Jokli 1887-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.

Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ''Gjuha shqipe'' nė Romė mė 1932.

Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi, etj.

Kėshtu mbas shumė studimesh duke u bindur mbi njė varg argumentesh, shkencėtarė apo gjuhėtarė tė huaj dhe shqiptarė nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgėt parahistorik. Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra. Nje vertetim i pamohushem per vjetersin e gjuhes shqipe jane emertimet e qyteteve, maleve dhe lumenjeve qe jane trasheguar deri me sot duke iu qendruar edhe pushtimeve te gjata nga popujt e tjere, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURR?S, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj. Trashegiminė nga pellazgjishtja ne ilirishte dhe me pas ne shqipe e kemi dhe nga emrat e vjeter qe jane edhe sot tek emertimi i njerezve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Te tilla emra jane mbi 800, qe ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.

Po t'i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re se shumė qytete dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si per shembull:

Toskana nė Itali qe e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė te njejte me ato tė Shqipėrisė.

Brindizi lexohet ne shqip: bri ndezur.

Kryeqyteti i Francės Parisi ėshtė nė shqip: i pari ose si i pari.

Marrsiella, qytet i Francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė dhe eshte qytet bregdetar tregėtar, pra marr dhe sjell.

Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke edhe keta kanė emra tė kuptimit shqiptar, per shembull, Athina - a thėnė, Edessa - e desha, Thiva - theva.

Po ashtu Homeri rrjedh nga fjalė shqipe, duke patur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgjikėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Veprat e tij Iliada dhe Odisea (Udhė sheh) janė legjenda pellazgje ose shqiptare, qė u shkruajtėn nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm bizantine. Tek Iliada, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesmarrės nė betejėn e Trojės dhe vendet nga vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip, per shembull:

Mikena - mik kena/kemi, mbret ishte Agamenoni..
Menelao - mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.
Mirmidonėt - mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė.
Elena - e lanė mend.
Priami - i parė jam ose prij jam, mbreti i Trojės.
Paridi - i pari qė di, etj.

Nė tė gjitha kohėrat bizantinėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur fjalet jo-greke nė fjale greke. Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar deridiku dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjaleve ose emrave. Megjithatė, po te shohim perendite e lashta te Olimpit ku besonin greket ne lashtesi, do verejme se ato perendi lexohen apo kuptohen vetem ne gjuhen shqipe si pershembul: Zeus - Zė, eshte perendia me e fuqishme qe kishte per grua perendin Hera - Era. Perendia tjeter Letos - Leton. Zeusi me vone u martua me perendeshen Mentis - mend dhe linden Athinane. Marsi, ishte perendia e luftes dhe shume here nxiste grindje midis njerezve prandaj e pat marre emrin nga shqipja ''i marrė''. Perendia Apollon mendoj se e ka marre kete emer nga shqipja, apo-loni, dhe vertet Apolloni ishte perendi i muzikes, poezise dhe harqeve, dhe ēfar bente Apolloni! Luante muzik, i ndryshonte drejtimin shigjetave. Loja me e dashur per te luajtur per femijet ishte shigjeta. Perendia e detit quhej Tetis, qe shume lehte ne shqipe T zevendesohet me D.

Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe vėrejmė se kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgjėt. E Diela, ėshtė dita qė pėrfaqson Diellin ngaqė e Diela ėshtė dita mė me shumė diell. E Hėna pėrfaqson Hėnėn. E Marta ėshtė dita e Marsit dhe quhet si ditė e marrė. E Mėrkura ėshtė dita e Mėrkurit. E Enjta nuk ėshtė zbuluar akoma. E Premtja ėshtė dita e zezė, tė pren, e prenė. E Shtuna pėrfaqson Saturnin.

Nderkohė, grekėt bizantinė ditėt e javės i emėrtojnė keshtu: e diela pėrfaqson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtia, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e shėn Mėrisė, te shtunėn e kanė marė nga hebrejtė.

Siē shihet shqiparėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan. Edhe betimin pellazgjėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqipėtarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait. Pellazgjėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė tokat e tyre.

Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregėtar dhe fetar me shqiptarėt. Mė vonė udhėtarė europianė, dijetar, aventurier shkruajtėn pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė apo pėr veshjet karakteristike. Uliam Shekspir nuk e pat vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ''Nata e Dymbėdhjetė'' nė Iliri, pra nė Shqipėri. Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte; fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėrit dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek (!?)

Pėrrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipėrisė me titull ''FLORANT AT LAURA'' do tė shkruej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy. Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ''Pėrrallat e hanit buzė rrugės''.

Nė pėrfundim duhet theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirve dhe Pellazgjikėve, dhe fillesave indoeuropjane. Kjo e bėn edhe mė tė qartė arsyjen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse shpesh kemi pėrdorur gjuhėra tregėtie, tė ardhura nga larg, njerzit qė sot njihen si shqiptarė kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe dallimin tonė tė lashtė Ilir e Pellazgjik. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė shqiptarėt tė kujdesen sa me shume pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe t'i ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.


Pėr kėtė studim u shfrytėzuan libri ''Enigma'' i autorit francez Robert D'Angly; libri i autorit amerikan Edvin E. Zhak ''Shqiptarėt''; librat e autorit arvanitas Aristidh Kolia ''Arvanitėt dhe preardhja e grekėve'' dhe ''Gjuha e Zotit''; revista ''Ekskluzive'' botim i Prishtinės; libri ''Iliada'' i autorit Homeri; biblioteka e at Antonio Bellushit dhe revista italiane-greke-shqiptare ''Lidhja'' 1980-2003, organ i ''Lidhjes sė Arbėreshėve tė Italis sė Jugut''.

_________________
Do Te Kisha Dashur , Te Shkrihesha Ne Trupin Tend , Si Bora Ne Diell , Per Te Rreshkitur Embelsisht , Pergjate Shpatullave Te Tua , Dhe Te Te Pershperisja Embel : " SA SHUME TE DUA < L > "
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Shqipja- gjuha qe lindi gjuhet indo-europiane   Today at 6:42 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Shqipja- gjuha qe lindi gjuhet indo-europiane
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
AlbRelaX FoRuM :: ARTI & KULTURA :: GjUhA ShQipE-
Kėrce tek: