ForumCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Depresioni

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
PearL
AdMiniStRaToR GloBaL
avatar

Female
Numri i postimeve : 2486
Location : Ne Boten E Lumturise
Registration date : 29/08/2007

MesazhTitulli: Depresioni   Thu Oct 04, 2007 8:15 pm

Depresioni

--------------------------------------------------------------------------------

Depresioni

Depresioni ėsht nje nder smundjet e diagnozuara psikiatrike dhe e perfshin nje mas te madhe te popullates.

Si mund ta dijm qe jemi te deprimuar! I lodhshem q“do gjė te duket palidhje dhe e veshtir. Qregullime te gjumit kemi veshtir qe te flejm kurse disa e ndijnė veten shum te lodhur dhe flejn shumė, disa zgjohen shumė lehtė ose vetem shtrihet dhe hasin ne mendime.

Probleme me koncentrim i kapluar nga mendimet e gjithanshme tė bėn qe i humb te gjitha interest tuaja dhe te duket vetja i pa vleft.
Humbje te apetitit, q“do send tė bėn te irituar.
Gjithnje e akuzon vetveten si i pa vleftshėm dhe mendimet tek vdekja te duket e vetmja rrugdalje.

Cka fshifet mbas nje depresioni, sot mendojn qe jan faktoret psiqike dhe biologjike te cillat e luajn nje rol te madhė tek njeriu.

Signalet qe bashkangjisin komunikimin midis qelizave nervore dhe trrurit
luajn nje rol te madh per aritjen e qregullimeve psiqike.

Mjekimi permbahet nga medikamentet antidepresive e kombinuar me nje lloi psikoterapi.

Terapia kognektive i ndihmon te deprimuarit qe te mendoi ndryshe nje lloi ndryshimi i te menduarit ti sheh gjėrat ne menyr pozitive.

_________________
Do Te Kisha Dashur , Te Shkrihesha Ne Trupin Tend , Si Bora Ne Diell , Per Te Rreshkitur Embelsisht , Pergjate Shpatullave Te Tua , Dhe Te Te Pershperisja Embel : " SA SHUME TE DUA < L > "
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
PearL
AdMiniStRaToR GloBaL
avatar

Female
Numri i postimeve : 2486
Location : Ne Boten E Lumturise
Registration date : 29/08/2007

MesazhTitulli: Re: Depresioni   Thu Oct 04, 2007 8:16 pm

Depresion shqetesim i humorit , i karakterizuar nga ndjenjat e merzitjes,fajet, deshperimit etj...

Depresioni mund te duket dicka
e pa kuptueshme e mund te sjelle shqetesime te ndryshme sic "Gjume, nuk te hahet buk,ankth,
mungojne deshirat, s'te vjen per te bere asgje" Nga depresioni i madh mund te vi edhe deshira
per te vdekur, e shume here ka sjell vetvrasjen.
20% e njerezve vuan nga kjo semundje e femrat me shume se meshkujt.
Eshte veshtire te japesh nje diagnoze kesaj semundje kur eshte ne fillimin e saj.
Ne shume raste sintomet jane jo te kuptueshme dhe mund te quhen stres, o vetem lodhje.

Ne psikiatri dallohen dy forma principale te depresionit.
" Shqetesime manjake" Studimet e bera neper familjet e pazienteve depres bejne te hipotizosh
qe rrisku qe kjo lloj semundje te zhvillohet me tej eshte gjenetik. Ne femra eshte me veshtire
te kuptosh ka te bej me faktoret hormonale, o motive psikologjike te lidhura me rrolet shoqale.
Te dallosh dike qe vuan nga kjo semundje eshte teper veshtire, sepse fizikisht eshte ne rregull.
Problemet vijne edhe nga familjaret, sepse nuk kuptojne dike qe ne pamje te jashtme duket mrekulli dhe nga brenda po vuan.

Depresion (Post partum) Pas lindjes.

Forme depresive qe mund te ze nenat ne periudhen pas lindjes e ne formen te me veshtire quhet psikoze pas lindjes. (Post Partum)

Forma e lehte ze 70-80 % te nenave pas lindjes. Zhvillohet gati direkt pas lindjes e duron per disa jave
me sintome te lehta e tendenze per te qare. Ky tip depresioni vjen nga modifikimi i hormoneve.

Forma e veshtire zhvillohet rreth dy jave pas lindjes, mund te zgjase per disa muaj
e ne shume raste ka zgjatur me vite. Rreth 1/3 % e femrave ne Europe ze kete lloj semundje.

Sintomet dalin pasi nena eshte kthyer ne shtepi. Ankth, sheh bebin dhe mundohet ta ruaj sa me mire, veshtiresi ne punet e saj te perditshme...
shqetesime gjumi... fajtore duke menduar se s'e don femijen e saj sa duhet..etj etj..

_________________
Do Te Kisha Dashur , Te Shkrihesha Ne Trupin Tend , Si Bora Ne Diell , Per Te Rreshkitur Embelsisht , Pergjate Shpatullave Te Tua , Dhe Te Te Pershperisja Embel : " SA SHUME TE DUA < L > "
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
PearL
AdMiniStRaToR GloBaL
avatar

Female
Numri i postimeve : 2486
Location : Ne Boten E Lumturise
Registration date : 29/08/2007

MesazhTitulli: Re: Depresioni   Thu Oct 04, 2007 8:18 pm

Depresioni

Depresion ėshtė term mjekėsor qė mbulon nė gjėrėsi shqetėsimet psikologjike. Depresioni mund tė jetė nė mėnyrė tė butė e cila shkakton mėrzi jo aq tė madhe nė gjendjen shpirtėore, kjo nuk ju ndalon tė vazhdoni jetė normale mirėpo, ēkado qė bėni ju duket mė e vėshtirė dhe me pak vlerė. Gjendja mė e ashpėr mund tė ju kėrcnon jetėn tuaj. Ju mund tė ndjeheni qė ta merrni jeten tuaj ose thjeshtė ta humbni shpresen pėr jetė.

Cilat janė simptomet e depresionit?
Depresioni ndikon nė mėnyra tė ndryshme nė njerėz tė ndryshėm. Mund tė shkaktojė njė numėr tė madh tė simptomeve, tė cilat mund tė jenė emocionale dhe fizike.

Personat qė vuanė nga depresioni mund tė:

1-ndjehen keq shpirtėrisht shumicėn e kohės
2-pa vetė vlerė dhe mungesė tė vetė sigurisė
3-jenė tė angazhuar me mendime negative
4-ndjehen tė ngurrosur, ndejnė zbrazėti dhe tė dėshpruar
5-fajsojnė veteveten dhe tė ndjehen fajtor pėr gjėra pa nevojė
6-kanė vėshtėrsi tė koncentrohen apo tė marrin vendime
7-jenė jashtėzakonisht tė zemėruar dhe tė padurueshėm
8-zgjohen herėt ose kanė problem tė flejnė
9-hajnė shumė dhe tė shtojnė peshė ose nuk hajnė mirė dhe humbin peshė
10-nuk kėnaqen me aktivitete
11-humbin interesim nė marrėdhėnie seksuale
12-pinė mė shumė se zakonisht cigare, alkohol dhe droga tė tjera
13-konsideronjnė ose kryejnė akt tė vetė lėndimit apo vetėvrasjes
14-kanė zvogėlim tė energjisė dhe aktiviteteve
15-shkėputen nga tė tjerėt, nė vend se tė kėrkojnė ndihmė dhe pėrkrahje
16-kanė mendime tė shkreta dhe pesimiste


Ēka e shkakton depresionin?

Shkaqet e depresionit varen shumė nga njė personi nė tjetrin, nuk ekziston vetėm njė shkak. Nė shumicėn e rasteve, depresioni i’a fillon me ngjarjet e jetes, posaqėrisht nė epizoden e parė tė depresionit. Ēka ka ndodhur nė fėmijėrinė tėnde mund tė ketė veprim tė thellė se si ndjeheni pėr veten kėtu dhe tani.

Pėrvojat tramuatike, si pėr shembull sulmet fizike dhe dhunimi, mund ta shkasin depresionin, poashtu edhe kurrė vdes dikush. Nuk janė vetėm pervojat negative qė shkaktojnė depresionin, por se si merreni me ate. Pėrvojat negative me siguri qė kontribojnė nė depresion nėse ndjenjat tuaja pėrreth pėrvojave nuk shprehen ose shqyrtohen.

Depresioni poashtu mund tė ketė lidhje me shkaqe fizike. Ushqimi i dobėt, mungesa e aktiviteve dhe sėmundjet, si gripi mund tė ju lenė tė ndnjenja me depresioni. Pėrdorimi i shpeshtė i drogės mund tė ju shpie nė depresion.

_________________
Do Te Kisha Dashur , Te Shkrihesha Ne Trupin Tend , Si Bora Ne Diell , Per Te Rreshkitur Embelsisht , Pergjate Shpatullave Te Tua , Dhe Te Te Pershperisja Embel : " SA SHUME TE DUA < L > "
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
PearL
AdMiniStRaToR GloBaL
avatar

Female
Numri i postimeve : 2486
Location : Ne Boten E Lumturise
Registration date : 29/08/2007

MesazhTitulli: Re: Depresioni   Thu Oct 04, 2007 8:20 pm

Ēfarė tretmane janė nė dizpozicion?
Ėshtė ironike qė kur kėrkoni ndihmė pėr depresion, mund tė duket si peshė e shtuar qė tė zgjidhni nga llojet e ndryshme tė tretmaneve nė kohė kur ju e keni vėshtirė tė merrni vendime. Ka lloje tė ndryshme nė dizpozicion pėr tretmane tė depresionit. Megjithėatė dizpozicioni i disa tretmaneve mund tė jetė e kufizuar, varet se ku jetoni. Pėr shembull tretmanet nė formė tė bisededimit, si konsultimi (counselling) janė mė shumė nė dizpozicion nė Londėr dhe nė jug-lindje tė Anglisė sesa nė fshtėrat e Anglisė lindore.

Njerėzit qė e pėrjetojnė depresionin ishin duhur tė zgjedhin lirisht nė mes tė llojeve tė tretmaneve ose kombinimeve tė tretmaneve. Praktikisht shumica e njerėzve qė shkojnė te mjeku i tyre i pėrgjithshėm (GP), atyre ju ofrohen ilaqe kundėr depresionit si zgjidhje e parė tretmani. Kombinimi i tretmaneve nė formė tė bisedės dhe ilaqeve kundėr depresionit pėr shumė njerėz ėshtė mėnyra mė efektive pėr ta pėrballuar depresionin.

Konsultimi (Counselling)
Konsultimi ėshtė kur ju bisedoni me diken qė ėshtė i/e trajnuar pėr artin e tė dėgjimit. Kjo ju lejon tė shpreheni se si ndjeheni me qėllim qė tė filloni tė gjeni zgjidhje problemeve tuaja vetėvetiu. Bisedimi dhe pėr tu dėgjuar nga dikush qė ju shpreh mirėkuptim dhe ju pranon, mund tė ju ndihmojė qė ju tė i shqyrtoni problemet qė ju mundojnė. Konsultuesi mund tė ju ndihmojė qė tė zhvilloni kuptim mė tė madh pėr ndjenjat, mendimet dhe sjelljet e juaja.

Klinika e mjekut tuaj tė pėrgjithshėm mund tė ketė shėrbime pėr konsultime, ose ata mund tė ju referojnė nė ndonjė shėrbim konsultues tjetėr brenda tė shėrbimeve shtetėrore pėr shėndet. Konsultimet e tilla mund tė gjinden poashtu nė organizata tė ndryshme private dhe vullnetare.

Psikoterapia
Psikoterapia ėshtė terapi nė formė tė bisedės qė ndihmon tė gjeni mėnyra se si t’i pėrballoni problemet qė ju i pėrjetoni. Qėllimi ėshtė qė tė ju jap mundėsi qė tė punoni kah njė jetė mė tė kėnaqshme dhe mė tė pasuruar. Procesi psikoteraupetik shkon mė thellė se konsultimi: ju ndoshta do tė inkurajoheni qė tė shikoni mė dendėsisht nė tė kaluarėn, posaqėrisht nė fėmijėrinė tuaj dhe marrėdhėniet me personat mė tė rėndsishėm nė jeten tuaj. Disa nga psikoterapitė afatshkurte janė nė dizpozicion nga shėrbimet shtetėrore pėr shėndet, por shumica e psikoterapistėve punojnė nė qendra private.

Terapia me Njohjet e Sjelljes
Kjo (Cognitive behaviour thepapy) ėshtė terapi nė formė tė bisedės qė ju ndihmon tė idetifikoni problemet dhe t’i kaloni vėshtėrsitė emocionale. Terapisti ju ndihmon qė tė i identifikoni lidhjet nė mes mendimeve tuaja, se ēfarė pajosa ato kanė nė ju dhe si ju sjelleni. Kjo terapi ju ndihmon tė zhvilloni shkathtėsi praktike, ju bėnė tė mundur tė shqyrtoni ēka shtrihet nė rrėnjė tė ndjenjave dhe sjelljeve tuaja. Kjo terapi zakonisht praktikohet nga psikologėt, normalisht referim nga mjeku i pėrgjithshėm ėshtė e nevojshme.

Grupet pėr vetė-ndihmė
Grupet pėr vetė-ndihmė punojnė nė principe qė ėshtė e dobishme pėr tu takuar me njerėz tė tjerė tė cilėt e pėrjetojnė depresionin. Ju ndihmon me qė t’i thyeni ndjenjat e izolomit dhe nė tė njejtėn kohė ju tregon se si njerėzit tjerė bėjnė ballė. Ta pėrkrahni dikend mund tė ju ndihmojė edhe juve. Kėto grupe shpesh udhėheqen nga njerėzit tė cilėt e kanė kaluar vetė depresionin.

Ilacet
Ilaqi kundėr depresionit ėshtė tretmani mjeksor mė i rėndomtė pėr depresion. Ato punojnė nė kemikalet nė tru qė ta pėrmisojė gjendjen shpirtėrore. Ato nuk e shėrojnė depresionin, por i lehtėsojnė simptomet tė cilat mund tė bėjnė tė merrni aksion ta tejkaloni depresionin. Ilaqet kundėr depresionit nuk i ndihmojnė ēdokujt dhe shpesh shkaktojnė efekte tė papėlqyera. Disa ilaqe kundėr depresionit janė tė rrezikshme kurrė pėrdoren me ilaqe tė tjera dhe ju mund tė pėrjetoni simptome tė papėlqyera kur i ndaloni ato.

Pranimi nė spital
Nėse jeni nė depresion tė ashpėr juve ndoshta ju duhet mbrojtje dhe siguri qė ofrohet nga reparti psikiatrik nė spital. Spitali mund tė ju jap ambient tė sigurt dhe pėrkrahės nėse jeni nė gjendje shqetėsimi dhe ndoshta tė ndjeheni tė rrehatshėm tė keni njerėz tė tjerė rreth jush dhe ta dini qė dikush kujdeset pėr ju. Megjithėatė mund tė jetė shqetėsuese tė jeni nė repart ku nuk mund tė jeni vetėm, ku duhet tė i mbani rregullat qė ndoshta nuk ju pėrshtaten dhe ku mund tė ndjeheni tė shqetėsuar nga sjelljet e pacientėve tjerė. Nė pėrgjthėsi mjekėt dėshirojnė mos tė i mbajnė pacientėt nė spital, por disa pacientė janė tė detyrueshėm tė mbahen nė spital sepse mendohet qė ėshtė e nevojshme pėr shėndetin, sigurinė e tyre dhe sigurinė e tė tjerėve.

Kujdesi i komunitetit
Nėse keni depresion tė ashpėr afatgjatė dhe ju duhet pėrkrahje tė jetoni tė pamėvarur nė komunitet, njė numėr i madhė i shėrbimeve janė nė dizpozicion pėr ju. Programi pėr mėnyrėn e kujdesit (The Care Programme Approach) synon tė siguroj qė gjendja juaj tė shqyrtohet dhe qė shėrbimet e duhura tė ju japen nga shėrbimet e socialit dhe autoriteteve shėndetsore. Ko-ordinatori/ja pėr pėrkujdesje do tė caktohet pėr ju i/e cila do tė mundohet tė ko-ordinojė shėrbimet qė tė ju pėrkrahin juve. Ekipet pėr shėndet mendor nga komuniteti dhe infermierėt psikiatėr nga komuniteti mund tė japin pėrkrahje pėr njerėzit tė jetojnė nė shtėpitė e tyre.

Terapia elektro-konvulsive (tronditėse)
Ky tretman zakonisht jipet pėr njerėzit qė janė nė depresion tė ashpėr dhe tė cilėt nuk kanė reaguar nga ilaqet. Ky tretman ndodh duke ju japur anastezion tė pėrgjithshėm dhe pastaj korrenti elektrik kalon nėpėr trurin tuaj dhe shkakton tronditje sikurse sulm epilektik. Ėshtė tretman kundėrshtues dhe mund tė ketė efekte shumė tė papėlqyera sikurse humbjen e kujtesės.

Ēka mund tė bėjė tė i ndihmojė vetėvetes?
Karaktristikė e rėndsishme e depresionit ėshtė qė ushqehet vetėvetiu, kėshtu qė ju duhet tė jeni tė vetėdijshėm kurrė mendoni se ēka mund tė bėni ta mbijetoni ate. Me fjalė tjera ju jeni nė depresion dhe atėherė bjeni mė shumė nė depresion pse jeni nė depresion. Mendimet negative bėhen automatike dhe janė tė vėshtira tė pėrballohen. Tė jeni nė gjendje depresioni ajo vetė mund tė jetė mė shumė problem sesa vėshtėrsitė qė shkaktohen nė vend tė parė. Njė gjė me rėndsi qė nuk duhet tė harroni ėshtė qė nuk ka zgjidhje tė menjėhershme pėr problemet nė jetė. Qė problemet tė zgjedhen duhet kohė, punė dhe energji. Kur jeni nė depresion ju ndoshta nuk ndjeheni shumė energjetik dhe tė motivuar pėr punė. Por nėse keni mundėsi tė merrni pjesė aktiv nė treatmanet tuaja pėr shembull nė tretmanet qė marrin formė tė bisedės, kjo mund ta ndihmojė gjendjen tuaj.

Ėshtė e nevojshme tė mundoheni ta thyeni fuqinė e depresionit qė ka nė ju. Ju duhet ta theni ciklin e mendimeve negative. Kur kjo ndodhė mundohuni ta njihni dhe ta zėvendosni me aktivitete mė konstruktive. Mundohuni tė bėni gjėra qė ju heqin mendjen nga kėto mendime. Edhepse ndoshta nuk ndjeheni, ta inkurajoni vetėveten tė merrni pjesė nė aktivitete fizike ėshtė shumė terapetike. Duke marrė pjesė nė sporte, vrapim, vallėzim, ngarje tė biqikletės e edhe ecja me shpejtėsi mund tė i stimulojė kemikalet nė tru qė quhen endofrine tė cilat mund tė ndihmojė tė ndjeheni mė mirė.

Ju duhet tė bėni gjėra qė t’i pėrmisoni mėnyrat se si ndjeheni pėr vetėveten. Mundohuni qė ta trajtoni vetėn me butėsi. Ju duhet ta shikoni veten fizikisht - tė ushqeheni mirė, tė ushtroni fizikisht dhe mos ta shpėrdoroni trupin tuaj duke pirė cigare, alkoholduke pėrdorur droga tė tjera. Kujdesuni pėr pamjen tuaj dhe i japni vetėvetes dhurata.

Terapitė plotėsuese dhe alternative
Ka lloje tė ndryshme tė terapive plotėsuese dhe alternative, tė cilat mund tė jenė tė dobishme pėr ta shėruar depresionin. Ilaqet bimore kundėr depresionit siq ėshtė Hipericum (St John’s Wort) mund tė ju ndihmojė pėr gjendjen shpirtėrore. Ky lloj ilaci ėshtė bėrė shumė e popullarizuar. Megjithėatė ėshtė me rėndsi ta pėrmendim nėse jeni duke marrur ilaqe tjera ėshtė rrezik tė merrni St John’s Wort. Telefononi NHS Direct pėr mė shumė informata. Tretmane tė tjera si akupunktura dhe homopathia poashtu pėrdoren si tretmane tė depresionit. Shumica e kėtyre terapive nuk e shohin mendjen dhe trupin si tė ndara. Ata ju shohin si person tė tėrė dhe nuk janė tė koncentruar tė i trajtojnė vetėm simptomet tuaja.

_________________
Do Te Kisha Dashur , Te Shkrihesha Ne Trupin Tend , Si Bora Ne Diell , Per Te Rreshkitur Embelsisht , Pergjate Shpatullave Te Tua , Dhe Te Te Pershperisja Embel : " SA SHUME TE DUA < L > "
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
monica
I/E Respektuar


Numri i postimeve : 125
Registration date : 23/01/2008

MesazhTitulli: Re: Depresioni   Fri Feb 08, 2008 7:37 am

PearL shkruajti:
Ēfarė tretmane janė nė dizpozicion?


Ilacet
Ilaqi kundėr depresionit ėshtė tretmani mjeksor mė i rėndomtė pėr depresion. Ato punojnė nė kemikalet nė tru qė ta pėrmisojė gjendjen shpirtėrore. Ato nuk e shėrojnė depresionin, por i lehtėsojnė simptomet tė cilat mund tė bėjnė tė merrni aksion ta tejkaloni depresionin. Ilaqet kundėr depresionit nuk i ndihmojnė ēdokujt dhe shpesh shkaktojnė efekte tė papėlqyera. Disa ilaqe kundėr depresionit janė tė rrezikshme kurrė pėrdoren me ilaqe tė tjera dhe ju mund tė pėrjetoni simptome tė papėlqyera kur i ndaloni ato.



Zyprexa 2.5 mg, 5 mg, 10 mg per bipolar disorder deprresion--kjo te ve vetem ne gjume neqofse patiuenti nuk i flihet ( ta clodh trurin/te trullos)--te permison nqs perosni eshe ne piket e fundit

fol me doktorin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
unknown
AneTaR HeRo
avatar

Female
Numri i postimeve : 242
Registration date : 27/11/2007

MesazhTitulli: Re: Depresioni   Sun Feb 10, 2008 6:58 pm

hhahahha po ti ca je me shoqe apo doktoreshe.hahha
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Depresioni   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Depresioni
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
AlbRelaX FoRuM :: SHKENCAT SOCIALE :: PsiKoloGjiA-
Kėrce tek: